- ombudsman
- ombudsmenas statusas T sritis Politika apibrėžtis Parlamento arba vyriausybės skiriamas valstybės pareigūnas, atstovaujantis viešiesiems visuomenės interesams, ginantis žmogaus teises ir laisves bei tiriantis pareiškėjų skundus dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Siekiant apginti visuomenės interesus ir apsisaugoti nuo karališkosios valdžios pareigūnų piktnaudžiavimo, pirmoji parlamento ombudsmeno (šved. Riksdagens ombudsman) institucija įsteigta 1809 Švedijoje. Šiandien Švedijoje veikia vartotojų (nuo 1971), lygių galimybių, etninės ir seksualinės diskriminacijos, vaikų bei spaudos (nuo 1969) ombudsmenai. Daugelyje Europos šalių veikiančių ombudsmeno institucijų statusas, kompetencija, funkcijos ir galios skiriasi; veikla susijusi su visuomenės interesų gynimu; pirmiausia tiriami piliečių skundai dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba, biurokratizmo ir pan. Pvz., D. Britanijoje veikia parlamento komisionierius (angl. Parliamentary commissionier) valstybės tarnybos (nuo 1967), sveikatos apsaugos (1973) ir vietos savivaldos reikalams (1976), Vokietijoje – parlamento komisionierius karo reikalams ir t. t. ES piliečių skundus dėl valdžios institucijų tarnautojų veiklos tiria Europos ombudsmenas (nuo 1995); Lietuvoje piliečių skundus dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. atitikmenys: angl. ombudsman
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.